Patient & Family Education Materials

Start over with a New Search

Mob rau cov me nyuam yaus thiab tub ntxhais hluas

Article Translations: (English) (Spanish) (Somali)

Children’s txoj kev rau siab tswj tej kev mob (Comfort Promise)

Peb ntseeg tias me nyuam mos thiab tej me nyuam loj muaj txoj cai tau txais kev daws mob kom zoo tshaj uas tsim nyog pab rau lawv yog muab es yuav tsis muaj teeb meem.  Yog li ntawd, peb ua hauj lwm ua ib pab ua ke tswj mob thiab kev txhawj, siv tshuaj thiab tsis siv tshuaj kho.  Thaum cov neeg ua num thiab cov tsev neeg ua hauj lwm ua ke, peb cog lus los ua txhua yam li peb ua tau los pab tiv thaiv thiab kho qhov mob.

Dab tsi ua mob?

Mob muaj los ntawm ntau yam, xws li:

  • ua mob tom qab phais:
  • qhov phais (lub qhov phais)
  • ncab rub los yog nias tej hlab ntshav los yog khoom nruab nrog
  • qhov ua xws li pib tso dej qab ntsev, nqus ntshav mus kuaj xyuas kab mob, los sis txhaj tshuaj
  • cov leeg uas hnov tej nqaij raug mob los yog o
  • ib qho mloog tau hnov mob kuj muaj los ntawm tau kab mob
  • mob tej sawv nqaij los ntawm kev ncab ib ce, us num ntau dhau lawm, los yog tau pw saum txaj ntev heev lawm
  • ua ke nrog ntawm lub cev thiab kev xav nruab siab tsis muaj kev nyab xeeb zoo

Qhov mob yuav kho tau.  Cov neeg kho mob xav ua txhua yam lawv ua tau los daws qhov mob thiab ua kom koj tus me nyuam xis nyob.

Ua li cas peb thiaj paub tias ib tug me nyuam los yog tub ntxhais hluas muaj qhov mob?

Lawv yuav qhia tau peb tias lawv mob qhov twg thiab mloog nws zoo li cas.  Yog lawv qhia tsis tau peb, los yog lawv tsis kam qhia peb, peb saib nws tej qhov yeeb yam.

Peb kuj muaj peev xwm ntsuas mob tau nrog tej khoom siv phib xej.  Tus neeg saib xyuas tu yuav tau saib ntawm tus yam ntxwv los yog tej cim tshwm sim (plawv dhia, ua pa, leeg ntoj) kom pab ras txog tej kev mob.  Cov me nyuam loj thiab tub ntxhais hluas qhia tau qhov mob raws li siv ib tug theem lej los yog cov ntsej muag qhia.

Qhov mob tshwm sim li cas?

Cov tshwm sim yuav txawv rau txawv hnub nyoog.  Saib tej yeeb yam li qhia nram qab no.

Cov me nyuam yau (1-3 xyoos) yuav:

  • piav qhov mob
  • quaj
  • ua ntsej muag ntshaus ntshaus
  • ua ib ce txhav, tsis kam nkag los yog mus kev
  • tsis kam noj los sis haus
  • chim siab yooj yim
  • txhoj puab heev
  • nyob tsis tswm los yog pw tsis taus

Cov loj pib mus kawm ntawv (4-5 xyoos) yuav:

  • piav qhov mob
  • ua ntsej muag neeg mob
  • ua ib ce txhav los yog tsis kam txav
  • tsis pub kov qhov mob
  • quaj
  • nyob tsis tswm los yog chim siab
  • ua npau suav phem, los sis pw tsim duj dheev
  • tsis kam lees qhov mob yog lawv saib zoo li ib qho rau txim, los yog ntshai muab tshuaj kho
  • Tsis kam noj los sis haus

Cov loj mus kawm ntawv (6-12 xyoos) yuav tham tau ntau qhia kiag qhov mob, yam mob, thiab mob ntau npaum li cas.  Cov yeeb yam muaj feem ntau xws li:

  • tuav rawv los yog thaiv rawv thaj tsam mob
  • ua ntsej muag ncaj ncaj
  • ntsej muag ntshaus
  • nyob ntsoos ntsoos
  • tsis xis nyob
  • nyob tsis tswm, phov phov
  • cuam tshuam kev pw tsaug zog
  • npau suav phem

Cov tub ntxhais hluas (13-18 xyoos) yuav ua yeeb yam neeg laus thiab me nyuam yaus ua ke.  Xyuas rau tej zoo lis nram no:

  • hloov qhov kev ua si
  • hloov hauv kev coj cuj pwm
  • tsis koom nrog lwm tus
  • hloov qhov noj los yog qhov kev pw
  • tsis xis nyob, nyob tsis tswm
  • chim siab los yog thim tus kheej

Niam txiv yuav ua tau li cas?

Niam txiv muaj ib txoj num tseem ceeb heev daws qhov mob.  Vim koj paub koj tus me nyuam mos zoo tshaj, koj muaj peev xwm ua num xyuas kom zoo nrog cov neeg kho mob hauv Children’s kom los pab tswj koj tus me nyuam mos tej kev mob. Koj yog ib txoj kev pab uas zoo heev, li no thov nug cov neeg ua dej num yog tias koj muaj lus nug txog seb yuav ua tau dab tsi.

Nrog pab daws tej kev mob, koj muaj peev xwm:

  • Nyob nrog, los yog hais lwm tus neeg paub koj tus me nyuam tuaj xyuas. Qhov koj nyob ntawd tus yees yuav pab kom lawv nyab xeeb thiab tswj tau.
  • Qhia cov neeg ua hauj lwm yog koj xav tias qhov mob yeej tsis ntaug, los yog tsim nyog muab koj tus me nyuam tej tshuaj loog mob txo vim nws tsaug zog heev los yog phov tuas dhau lawm.
  • Muab kev saib xyuam rau koj tus me nyuam kon ntau li ntau tau, ua tej yam uas muaj tseeb.
  • Muab kev qhuas, txawm tias ua tau ib qho zoo me me xwb; qhuas muab kev txhawb pab menyuam daws tej kev mob.
  • Cia ua si tej yam uas nyob twj ywm rau ua ntej thiab tom qab muaj ib qho kev ntxhov siab. Nqa ib yam khoom uas nws nyiam heev, ib co dej num, los sis ib yam khoom uas pab kom nws xis nyob tom tsev tuaj.

Yuav ua li cas thiaj txo tau qhov mob?

Kev tsis siv tshuaj

Mob yog 2 yam tib si rau lub cev thiab hauv nruab siab (qhov xav).  Me nyuam yaus thiab tub ntxhais hluas hnov mob hauv lawv lub cev, tab sis lawv kuj xav rau saum lawv lub taub hau thiab. Tej yam uas lawv hnov yog mob li kub nyhiab, ncus ncus, los yog mob ntswj.  Tej yam uas lawv yuav xav yog: “Vim li cas kuv ho mob,” “Yuav mob ntev li cas,” “Ua cas tsis muaj leej twg muab nws tshem mus,” thiab “Kuv raug mob vim kuv phem?”  Lawv kuj yuav xav tias nws yuav mob heev ntxiv, los yog nws puas yuav ploj mus.  Qhov txhawj los yog kub siab nov tiag yuav ua rau qhov mob zoo li mob heev thiab nws, tig rov los, ua txhawj heev tshaj.  Peb yuav rhuav tshem qhov kev txhawj mus los no tau li cas?  Tej yam uas yuav pab txo tau qhov txhawj thiab mob yog:

  • Npaj rau kev kho (raws li hnub nyoog thiab kev paub tab) pab tiv thaiv kev nyuaj siab thiab mob lub cev, kom to taub zoo thiab daws kev mob.
  • Kev phov nrov zoo li ua suab muag muag, yas suab (music), dab neeg, los yog suab nkauj yuav muaj peev xwm ua tus neeg tsis xav txog qho mob los yog qhov kev kho (phais).
  • Co mus los li qub – los yog qoj kom xwm yeem, co twj ywm li no kuj yuav pab tau thiab.
  • Kev ua evxesxais
  • Kev so nyob twj ywm xws li tshuab npuas, los yog nqus pa kom tob, yuav txo tau qhov kev txhawj xeeb.
  • Plhws los yog maj mam zuaj yuav pab kom tej leeg muag thiab cuam txhuam tej leeg uas xa qhov mob mus rau saum lub hlwb. Li ntawd lub hlwb thiaj tsis hnov mob puas tsawg.
  • Muab tej yam sov los yog txias, zoo li ntaub sov los yog hnab nab kuab (ice pack), npuab rau qhov raug mob nws yuav txo tau qhov mob ncus o los yog mob sawv nqaij (muscles).
  • Xav rau lwm yam los yog hais kom looj (hypnosis) yuav pab neeg nyob twj ywm thiab xav tias lawv nyob lwm qhov chaw lawm.

Peb yuav pab qhia koj txog qhov kawm siv tej kev no.

Tshuaj

Nws muaj ntau yam tshuaj rau qhov mob uas peb siv tau.  Hom twg zoo tshaj yog nyob ntawm ntau yam nrog rau qhov ua mob thiab hom mob twg, qhov yuav mob ntev li cas.  Qee yam tshuaj piav qhia nram qab no.

Tshuaj hloog ua npuas (anesthetic cream), xws li 4% lidocaine cream muab npuab tau rau ntawm daim tawv nqaij kom loog.  Feem ntau kuj yuav siv tso ua ntej thaum hno koob, xws li tso dej qab ntsev raws leeg, tso ntshav mus soj ntsuam, los sis txhaj tshuaj.  Nws yuav tsum tso rau ntev li 30 nasthis nws thiaj ua hauj lwm.  Tej zaum nws tsis tiv thaiv txhua yam uas tsis xis nyob, tab sis nws yuav pab kom ntaug me ntsis.  (Saib daim ntawv qhia “Anesthetic cream”.)

Tshuaj non-steroidal anti-inflammatory (NSAIDs) txo qhov mob thiab qhov o.  Mus yuav tau tom tab laj ntawm tej txee thiab pab txo qhov mob mintsis mus rau qhov mob ib nrab.  Kom txhob mob plab, yuav tsum noj nrog zaub mov thaum noj tau.  Tshuaj ibuprofen (Motrin®, los sis Advil®) yog ib qho piv txwv ntawm cov NSAID.

Acetaminophen (Tylenol®) kuj yog ib yam tshuaj nyob ntawm txee uas pab kho mob mintsis mus txog rau mob ib nrab.  Nws fab los qaug tsawg dua cov NSAIDs tab sis tsis txo qhov o.

Yeeb (opioids) yog cov tshuaj siv kho mob me ntsis mus rau mob nyhav, ntau zaus siv tom qab thaum phais.  Muab lawv tso raws ntawm txoj leeg ua tso dej qab ntsev (IV) los yog noj ntawm qhov ncauj.  Yeeb muaj feem ua tau khaus, xeev siab, thiab cem quav.  Lawv yuav ua tsaug zog thiab ua pa qeeb qeeb.  Qee zaum cov NSAIDs los yog acetaminophen thiab narcotics yuav muab sib tov siv ua ke.  Thaum noj cov yeeb ntawm qhov ncauj, yuav tsum noj nrog zaub mov thiaj tsis xeev siab.  Ua kom txhob cem quav, menyuam yaus thiab tub ntxhais hluas yuav tsum tau haus dej kom ntau los yog siv cov tshuaj ua kom quav muag muag.

Nyob hauv tsev kho mob, nws kuj muaj lwm txoj kev xaiv tau txais tshuaj mob.  Me nyuam thiab tub ntxhais hluas siv tau lub caws tshuaj (patient-controlled analgesic (PCA)) txau mus rau uas lawv nias ib lub pob kom xa ib qhov tshuaj mus rau.  (Saib nplooj ntawv qhia “Patient-controlled analgesia.”)  Me nyuam yaus thiab tub ntxhais hluas uas raug phais tas tej zaum lawv tau rau ib txoj yas me me “catheter (tube)” ntsaws mus rau hauv qhov chaw uas nyob ib sab ntawm tus hlwb txha caj qaum thiab tshuaj xa ncaj nraim mus rau ntawm cov hlab ntshav kawg.  (Saib daim ntawv qhia “Epidural analgesia.”)

Tom qab koj tus me nyuam mus tsev, ua raws li koj tus kws kho mob qhov qhia muab tshuaj rau qhov mob.  Muab tshuaj rau qhov mob sai sai thaum pib mob.  Qhov mob heev yuav ua kom ntaug nyuab.  Nco ntsoov muab tshuaj rau thaum mus pw kom pab tau zoo tsaug zog.  Ib txhia tshuaj yuav tsum muab raws lub xuab moos.  Koj tus kws kho mob yuav qhia koj rau qhov nov yog tias tsim nyog ua.

Nco ntsoov hu kws kho mob yog tias cov tshuaj tsis pab kom zoo qhov mob los yog nws mob heev ntxiv.  Yog koj hu kws kho mob hais txog qhov mob nws yuav nug koj txog ua npaws, qhov mob ntawd heev npaum li cas raws koj qhov ntsuas, thiab lub qhov nqaij mob los yog qhov phais zoo li cas (yog muaj ib qho).

Lus nug?

Thov nrog cov neeg ua hauj lwm tham yog tias koj muaj lus nug txog koj tus me nyuam qhov mob, cov tshuaj loog mob, los sis lub hom phiaj pab tswj mob. Tseem muaj cov kws kho mob muab tshuaj loog mob hauv tsev kho mob yog tias xav tau.

Daim ntawv no tsis yog hais rau koj tus me nyuam xwb tab sis qhia rau txhua yam.  Yog koj muaj lus nug los yog txhawj xeeb, thov tham nrog kws kho mob los yog cov ua hauj lwm nrog koj tus me nyuam.  Koj tus kws kho mob los yog neeg tu mob kuj yuav nrhiav tau lwm tus kws paub kev mob zoo ntshaj nyob hauv tsev kho mob no.  Txoj kev tu mob zoo yog ib qho kev koom tes ua ke.

Reviewed 1/21

Back To Top

This page is not specific to your child, but provides general information on the topic above. If you have any questions, please call your clinic. For more reading material about this and other health topics, please call or visit Children's Minnesota Family Resource Center library, or visit www.childrensmn.org/educationmaterials.

© 2024 Children's Minnesota