Patient & Family Education Materials

Start over with a New Search

Ua qais ntuav thim hauv plab rov qab los rau pem hlab pas

Article Translations: (English) (Spanish) (Somali)

Dab tsi yog gastroesopheal reflux?

Gastroesophageal reflux yog qhov uas tej khoom noj thiab tej kua dej thim hauv plab tawm tuaj mus saum txoj hlab caj pas.

Yam dab tsi ua kom muaj GER?

GER tshwm sim yog kev tsis muaj zog ntawm cov leeg ncauj plab uas txuas rau ntawm txoj hlab caj pas mus rau ntawm lub plab. Tag nro txhua tus menyuam muaj tej yam teeb meem ntuav tawm tuaj. Nws muaj ntau zaus ua rau tus menyuam tsis xis nyob thiab tshwm sim ntau yam teeb meem. Menyuam mos feem coob muaj qhov teeb meem no yuav ploj mus txij thaum 6 hli txog rau 1 xyoos; tab sis nws kuj siv sij hawm ntev dua thiab.

Yeeb yam ntawm kev muaj GER?

  • ua qais tawm tsis so
  • ntuav los yog mis lo khub ncig tus menyuam qhov ncauj los yog lub txaj tom qab pw tsaug zog.
  • nqos tsis tseg thaum pub rau noj
  • ua ntsos, txham, hnoos tsis so
  • muaj teeb meem txog pub rau noj, xws li:
    • quaj
    • nyom duav
    • tsis kam noj
  • huas pa ceev ceev
  • xeev ntuav
  • txham
  • hawb pob (ua pa nrov soob)
  • ua pa nyuab
  • tsis puv/ntxaug

Yuav ntsuam xyuas GER li cas?

Tej yam ntsuam xyuas tej zaum muaj li no:

Upper GI thiab/los yog ntu hlab pas saum toj (nqo cov toobxib)-cia mus kom puv plab (qab tsuag nplua, ua kua ntxhai). Mam yees duab ntawm lub plab ntsuam xyuas qhov ntuav thiab mob seb heev npaum li cas ntawm lub ncauj plab.

Tsom xyuas kua mis - Tus menyuam haus mis/dej uas muaj kob tov xyaw rau. Thaum ntawd yees duab xyuas seb yuav siv sij hawm ntev li cas rau lub plab zom kom tas thiab ntsuam xyuas qhov ntuav rov qab tawm los.

pH caws tseg – ntxig ib txoj yas khoob me me muag muag ntawm qhov ntswg mus rau hauv txoj hlab pas. Txoj yas no ntsuas seb cov kua ntsim qaub hauv lub plab tawm los heev npaum li cas tuaj rau saum txoj hlab pas. Yuav cia nws nyob ntev txog li 24 teev.

 

Tsom xyuas hauv hlab pas - Muab tshuaj ua kom tus menyuam tsaug zog. Tus kws kho mob muab ib txoj me nyuam roj hmab muag muag muaj ib lub teeb nyob rau tog tw kawg tsij mus xyuas txoj hlab pas, lub plab, thiab/los yog thawj ntu hnyuv mos.

Tsom xyuas hauv lub ntsws. Muab tshuaj ua kom tus menyuam tsaug zog. Tus kws kho mob muab ib txoj me nyuam roj hmab muag muag muaj ib lub teeb nyob rau tog tw kawg tsij mus xyuas cov txham (cov khoom hauv plab mus nyob hauv lub ntsws). Raws li ib txwm ua los mas qhov no yuav tsum ua kom tiav nrog rau thaum tsom xyuas txoj hlab pas thiab.

Qhov yuav kho yog li cas?

Thaum kev ntuav muaj tshwm sim tsis so, nws yuav muaj teeb meem txog kev noj haus, ua pa, thiab ntxaug. Tsim nyog yuav tsum tau muaj kev kho pab. Nws muaj ntau txoj kev kho yuav xaiv tau xws li pub mis rau noj thiab npuaj nraub qaum, tso nyob chaw, thiab muab tshuaj rau. Yog qhov mob nyhav heev lawm, tej zaum yuav tsum raug phais.

Pub rau noj

Puag tus menyuam kom pw sawv ntseg tsem tsawv thaum pub mis (txawm tias pub niam mis los yog pub hauv taub). Yuav tsum tuav lub taub mis thiaj muaj kua mis nyob puv hauv lub txiv mis. Tsis txhob cia tus menyuam nyob ib leeg nrog lub taub mis ntsaws rau qhov ncauj.

Tsis txhob pub ntau dhau rau koj tus menyuam. Nws zoo dua yog pub noj tsawg es pub rau noj tsis so. Nug koj tus kws kho mob txog nws qhov kev pom zoo pub mis rau koj.

Npuaj nraub qaum

Npuaj tus me nyuam (2 rau 5 zaug thaum pub niam mis; txhua ½ rau 1 ounce thaum pub hauv raj mis), los yog raws li kws kho mob qhia. Qhov txawv yog nyob ntawm seb koj tus menyuam loj li cas thiab seb ib txwm noj ntau npaum li cas.

Puag koj tus menyuam sawv ntsug xub ntiag npuab koj xub pwg, los yog tso tus menyuam plab tsuam khwb koj 2 sab ncej puab, taub hau siab dua ob lub ntsag. Tsis txhob tso menyuam zaum saum koj ncej puab thaum npuaj nraub qaum.

Tso nyob chaw

Cia koj tus menyuam nyob ntseg (lub hauv siab nws siab dua ob lub ntsag) raws li ua tau kom ntev li 30 feeb tom qab noj tas. Tsis txhob cia zaum tom qab noj mis tas vim qhov nov yuav nias nyhav rau ntawm lub plab.

Ib txhia menyuam yuav tsum tso pw sawv ntseg thaum pw. Yuav tau siv ib daim Danny Sling® los khiab kom koj tus menyuam nyob tau sawv ntseg nyab xeeb yog tias lub taub hau txaj tsa siab. Tus kws khomob yuav tsum tau xaj kom muab ib daim Danny Sling.

Ris tsho hnav

Tsis txhob muab daiv pawm thiab ris tsho hnav zawm ntawm lub plab. Zawm ntawm lub plab yuav ua nws qhov ntuav tawm muaj heev ntxiv.

Tshuaj

Tej zaum koj tus kws kho mob yuav muab tshuaj rau kom txo cov kua qaub ntsim hauv plab los yog pab ua kom plab nqig sai.

Thaum twg thiaj tsim nyog kuv hu kws kho mob?

  • tsis puv, me, los yog yuag
  • txham khuam caj dab
  • ua qais heev
  • hawb pob
  • xeev ntuav muaj teeb meem nqos
  • ntuav tau ntshav
  • pheej pub rau noj nyuab nyuab ntxiv
  • yog menyuam xiav thiab muag luav, hu 911

Tshuav dab tsi ntxiv uas kuv yuav tsum paub?

Koj tus menyuam mos yuav tsum cia nyob sawv ntseg ntau li ntau tau. Nqa ntawm xub ntiag, xws li Snugglies®, zoo tshaj plaws uas puag tus menyuam sawv. Yuav tsum xyuas tuav pab tus menyuam lub taub hau tas li. Tsis txhob siv (bean bag) los yog tog hauv ncoo txhawb koj tus me nyuam kom nyob sawv.

Feem ntau cov rooj zaum roj hmab thiab viav vias tsis pom zoo cia siv vim zawm lub plab yuav ua rau muaj qhov ntuav tawm tuaj. Lub rooj zaum “thaws thaws” yuav tuav tau koj tus me nyuam zaum zoo qaij li 30° uas yuav tsis nyom ob lub ntsag (saib daim duab). Mus muas tau nyob rau ntau lub khw muag txo nqi qis.

Txhawb pab kom loj hlob xwm yeem, cia ua si nyob saum plag tsev los yog (playpen) rau ob sab plab thiab nraub qaum tib si. Yuav tsum saib xyuas ntxiv mus qhov nws ua qais tawm los. Ua si zoo dua yog cia ua ua ntej los yog 2 teev tom qab noj mis tas.

Zam txhob nias ntawm tus menyuam lub plab sij hawm hloov daiv pawm los yog thaum nqa. Hloov daiv pawm, sim muab tus menyuam dov tig ua ntsais es tsis txhob muab ob txhais taw nqa.

Sim tsis txhob coj mus ncig sij hawm ntev li ib nrab ½ teev tom qab pub mis tas. Thaum coj mus ncig teb chaws, siv lub rooj zaum hauv tsheb nrog rau maj mam tso tus menyuam zaum sawv ntseg li ntseg tau, cia kom lub puab tsaig txhob mus nias ti lub hauv siab.

Lwm yam kev qhia:

_________________________________________________

_________________________________________________

_________________________________________________

Lus nug?

Daim ntawv no nws tsis yog qhia txog ntawm koj tus me nyuam xwb, tab sis qhia txog lwm yam thiab. Yog koj muaj lus nug, thov hu kws kho mob.

Back To Top

This page is not specific to your child, but provides general information on the topic above. If you have any questions, please call your clinic. For more reading material about this and other health topics, please call or visit Children's Minnesota Family Resource Center library, or visit www.childrensmn.org/educationmaterials.

© 2024 Children's Minnesota